- lėkštas
- lė̃kštas, -à adj. (4)
1. Kv plokščias, plynas, lygus: Mūso dirvos yr lėkštos, pavasarį ankstie negal įeiti Krt. Čia lė̃kštas laukas – nugers rugius Skr. Šitas pamarys yra lėkštas lyg blakė prš.
2. nuolaidus, nuožulnus, nestatus: Upės krantas lė̃kštas, nestaigus, nuolaidus J. Čia kalnas lė̃kštas – važiuok greičiau J. Kelias nuo kalno buvo lėkštas rš. Ir vėl, ir vėl mintis grįžta į gluodnus kalnus ir lėkštas gimtos šalies pakalnes V.Piet. Juo stogas lėkštesnis, juo amžius jo trumpesnis (greičiau prakiūra) rš. | Lėkštóji ugnis (kar. ištiso kliudomojo ploto trajektorijos ugnis) NdŽ. Tai leidžia juo šaudyti pilnu užtaisu su mažesniais pakylos kampais, lėkšta trajektorija ir dalimais užtaisais EncIX1115.
lėkštaĩ adv.: Lėkštaĩ stogas stovi Dkš.3. K su nuolaidžiais kraštais, negilus, nedubus: Lėkštas bliūdas MŽ. ║ seklus: Lėkštà vieta Vlkv. 4. žemyn verstais ašmenimis, klotai įtvertas (apie dalgį): Kodėl tavo dalgis toks lėkštas? Gali už mažiausių grumtelių užkliūti Mšk. 5. prk. paviršutiniškas, negilus: Knyga negali būti suprasta lėkšto skaitytojo rš. Man įgriso lėkštos pažiūros į gyvenimą rš. Jis aštriai kritikavo paviršutinišką pamokų vizitaciją ir iš to daromas lėkštas išvadas sp. Ne vien dėl lėkšto mandagumo taip kalbu rš. ║ tuščias, banalus: Pasakė lėkštą komplimentą V.Kudir. Didžiausią vietą joje (komedijoje) užima gan lėkšti juokeliai ir tušti pokštai sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.